Rimgailė & Ugo

Nežinau ar dar teko būti tokioje šventėje, nepamenu. Nei vedėjo, nei kunigo, nei atstovo iš metrikacijos, tik fotografas :) Priesaika vienas kitam, kurią girdėjo tik patys artimiausi ir pušys. Daug ašarų ir džiaugsmo, kai jauti, kad tai kas vyksta yra visiškai tikra ir ypatinga.

Ir dar.

Šias vestuves norėčiau savo būsimiems jauniesiems parodyti, kaip pavyzdį dėl vieno dalyko. Dažniausiai fotografuoju nuo pasiruošimo iki vakarienės pradžios ar iki vidurnakčio, tačiau kartais jaunieji nenori, jog būtų fotografuojamas pasiruošimas vestuvėms. To argumentas dažniausiai būna, kad „nieko įdomaus ten nebus, tik buitis ir viskas“. Šiose vestuvėse Rimgailė paprašė manęs fotografuoti pasiruošimą, kuris truko apie 6 valadas (!), turbūt pati nujausdama, kad tame yra daug žavesio ir nepakartojamų akimirkų. Štai giminaičiai atvyksta, štai jie susitinka pirmą kartą. Štai atkeliauja balionai ir artimiausi žmonės juos kelis kartus supainioja ir išpainioja. Štai jaunosios tėvai susipažįsta. Štai ruošiamos mielos dovanos svečiams ir puošiama šventės salė. Štai štai štai. Esu ne kartą girdėjęs padėkų, kai beveik per prievartą įsiprašau į vestuvių pasiruošimo „buitį“ ir ten surinkęs viso to kolekciją atiduodu poroms. Tuomet girdžiu –  „Ačiū! Net negalvojome, kad visam rytiniame skubėjime ir šurmulyje yra tiek grožio“. Žiūrim!